Naujienos

Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos per artimiausius metus potvyniai visoje Europoje dažnės, o dėl aukštesnės temperatūros vis smarkiau pliaups liūtys ir dažniau kils staigūs potvyniai. Ne išimtis Lietuva bei Klaipėda. Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ nuosavybes teise perėmusi dalį paviršinių nuotekų tinklų su mokslininkų pagalba atliko hidraulinį modeliavimą, kuriuo siekta išsiaiškinti užliejamų kiemų, gatvių priežastis bei geriausius sprendimo būdus Klaipėdos pietinėje miesto dalyje.

Hidraulinis modeliavimas atliktas didžiausio paviršinių nuotekų baseino NR. 8, kuris aprėpia 524 hektarų teritorijos pietinėje miesto dalyje, nuo  Baltijos pr.  iki  Smiltelės  gatvės, o lietaus tinklai išsiraizgę apie 50 kilometrų. Šiame baseine lietaus tinklų skersmuo atskirose atkarpose siekia iki 2 metrų.

„Šis hidraulinis modeliavimas, paremtas ekspertinėmis įžvalgomis, profesionaliais skaičiavimais ir modeliavimu, padėjo nustatyti tikrąsias gatvių ir kiemų užtvinimo priežastis. Atlikę šį modeliavimą ir remdamiesi mokslininkų patarimais galėsime investicijas nukreipti teisinga kryptimi ir panaudoti efektyviai, siekiant geriausiai  spręsti miesto problemas. Nors didžiausiame paviršinių nuotekų baseine yra paklota nemažai didelio diametro tinklų, tačiau ekspertai suskaičiavo, kad intensyvaus lietaus metu į Smiltelės upelį išteka net 7000 litrų per sekundę (7 m³/s) vandens, tai didžiuliai skaičiai ir natūralu, kad esama infrastruktūra nebepajėgi susitvarkyti su dažnėjančiomis liūtimis“, –  sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Hidraulinį modeliavimą atlikę mokslininkai nustatė priežastis ir problemines vietas, dėl kurių pietinėje miesto dalyje per didesnes liūtis patvinsta teritorijos. Pagrindinė priežastis – dėl miesto plėtros , prieš keliasdešimt metų pakloto vamzdyno pralaidumas tapo per mažas ir esami kolektoriai nepajėgia surinkti viso lietaus vandens. Kita priežastis, bloga atskirų tinklo akarpų būklė.

„Vykstant globaliniam klimato atšilimui, liūčių bei kritulių kiekis gausėja, o plečiantis miestui žalios teritorijos užklojamos kietomis dangomis t.y. asfaltu, trinkelėmis ir pan. todėl lietaus vanduo natūraliai nebegali susigerti į žemę ir suteka į paviršinių nuotekų surinkimo sistemą. Po ekspertų išvadų matome, kad kai kuriose vietose, tokiose kaip Debreceno g. , Smiltelės g., Statybininkų pr., reikalinga senus mažo diametro tinklus pakeisti naujais didesnio skersmens tinklais. Baltijos prospekte per liūtis patvinsta keliose vietose, todėl įrengus naują tinklą ir lietaus vandenį nukreipus tekėti į kitą baseiną, tikėtina, problema būtų išspręsta. Debreceno gatvės situacija sudėtingiausia – kiemuose, esančių tinklų būklė yra bloga, vietomis per mažas esamo tinklo diametras o  vanduo liūčių metu nesubėga į Taikos pr. kolektorių, nes jis jau būna perkrautas. Todėl vienas iš galimų sprendimų – dalinis lietaus vandens nukreipimas į kitą baseiną, – sako bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Pagrindinių gatvių, esančių paviršinių nuotekų baseine NR. 8 kurios dažniausiais užliejamos liūčių metų sutvarkymui, skaičiuojama, prireiks kone trijų milijonų eurų.