Klaipėdos rajono nuotekų valyklos

Vėžaičių nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 1992 m. Įgyvendinus investicinį, iš dalies Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Klaipėdos rajone“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-036, 2012 m. buvo pastatyti nauji valymo įrenginiai, projektinis našumas – 270 m³/d. Nuotekos tinklais atiteka į valymo įrenginius ir patenka į nuotekų priėmimo kamerą. Atvežtos nuotekos patenka į septinių nuotekų talpą. Pramonės nuotekos patenka į pramonės nuotekų talpą. Toliau į parengtinį valymą - gamykloje pagamintą parengtinio valymo įrenginį susidedantį iš: automatinių grotų, aeruojamos smėliagaudės, riebalų gaudyklės. Įrenginys atlieka šias funkcijas: sąšlavų, smėlio, riebalų atskyrimą iš nuotekų, sąšlavų presavimą, plovimą, pakrovimą į konteinerį, smėlio plovimą, nuvandeninimo, pakrovimą į konteinerį, riebalų nukreipimą į riebalų talpą. Apvalytos nuotekos iš parengtinio valymo įrenginio vamzdžiu nuvedamos į nuotekų paskirstymo kamerą. Paskirstytos nuotekos standartiškai įteka į biologinio valymo įrenginį po 50% srauto į kiekvieną liniją. Biologinį reaktorių sudaro dvi lygiagrečios technologinės linijos, kurių kiekvieną sudaro: anaerobinė zona, denitrifikavimo zona, nitrifikavimo zona su antriniu nusodintuvu. Per visas minėtas zonas pratekėjusios nuotekos yra išvalomos. O antriniame nusodintuve dumblas yra atskiriamas nuo išvalyto vandens, t. y dumblas sėda į nusodintuvo dugną, o išvalytas vanduo susirenka antrinio nusodintuvo paviršiuje iš kur per įgilintą surinkimo lataką nuvedamas į išvalytų nuotekų išleistuvą.

Valykloje technologinio proceso metu susidaręs perteklinis dumblas iš biologinio reaktoriaus nitrifikavimo zonos erliftais atsiurbiamas į dumblo prieštankintuvo talpą. Iš čia dumblas siurbliu paduodamas į dumblo rezervuarą. Iš dumblo rezervuaro aerobiškai stabilizuotas ir sutirštintas dumblas išvežamas tolimesniam apdorojimui į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą.

Siekiant užtikrinti geresnį išvalymo laipsnį, po biologinio valymo grandies yra sumontuotas papildomas tretinio valymo būgninio tipo gamyklinis mikro sietas, skirtas smulkių skendinčių dalelių surinkimui. Kad garantuotume apibrėžtą fosforo išvalymo laipsnį – įrengta koagulianto dozavimo stotis, kurios pagalba, esant nepakankamam biologiniam fosforo šalinimui, naudojamas geležies chlorido tirpalas.

2018 m. buvo atliktas aeracinės sistemos remontas, kurių darbų suma siekė 8,05 tūkst. Eur be PVM. Seno tipo difuzoriai pakeisti naujais membraniniais difuzoriais su deguonies poveikiui atsparia EPDM guma.

2019 m. buvo pakeistos buferinės, anaerobinės, denitrifikacinės talpų maišyklės. Bendra investicijos suma siekė 7,5 tūkst Eur be PVM.

Endriejavo nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 1967 m. Įgyvendinus investicinį, dalinai Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Klaipėdos rajone (Endriejave)“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-077, 2013 m. buvo pastatyti nauji valymo įrenginiai, kurių projektinis našumas – 85 m³/d. Nuotekos tinklais atiteka į valymo įrenginių teritorijoje esančią nuotekų siurblinę, kurioje siurblių pagalba yra pakeliamos į nuotekų priėmimo kamerą. Toliau apvalytos grotose bei smėliagaudėje nuo smėlio ir stambių nešmenų keliauja į dviejų linijų biologinį reaktorių. Kiekvieną liniją sudaro atskiros zonos: anaerobinė, denitrifikavimo, nitrifikavimo. Visos zonos tarpusavyje sujungtos vamzdynais arba sienelėmis susisiekiančių indų principu. Pratekėjusios biologinį reaktorių išvalytos nuotekos atskiriamos nuo veikliojo dumblo antriniame nusodintuve ir išvalytos nuotekos per įgilintą surinkimo lataką nuvedamos į išleistuvą. Valykloje technologinio proceso metu susidaręs perteklinis dumblas iš biologinio reaktoriaus nitrifikavimo zonos erliftų pagalba šalinamas į dumblo tankinimo talpą. Joje dumblas stabilizuojamas aerobinėmis sąlygomis ir išvežamas į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą tolimesniam apdorojimui.

2019 m. buvo atliktas bioreaktoriaus aeracinės sistemos remontas, kurių darbų suma siekė 14923 Eur be PVM. Seno tipo difuzoriai pakeisti naujais membraniniais difuzoriais su deguonies poveikiui atsparia EPDM guma, taip pat pakeistos anaerobinėse zonose esančios maišyklės, permontuoti oro tiekimo vamzdynai nuo orapūčių iki aerotanko, kad kiekvienai biologinei linijai oras būtų tiekiamas atskiru oro tiekimo vamzdynu ir atskira darbine orapūte.

Kretingalės nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 2005 m., vidutinis projektinis paros nuotekų debitas – 175 m³. 2013 m. AB „Klaipėdos vanduo“ 2013m. savo lėšomis padidino valymo įrenginių našumą iki 228 m³/d.

Nuotekos centralizuotais tinklais atiteka į valymo įrenginius ir patenka į rankinių grotų pastatą, kuriame surenkami stambūs nešmenys. Toliau nuotekos per paskirstymo kamerą patenka į debito išlyginimo talpą, kuri turi 2 sekcijas. Šiose talpose nuotekos aeruojamos ir galutinai sumaišomos. Iš debito išlyginimo talpos nuotekos nuvedamos į pirminio valymo įrenginius, kur mechaniškai atskiriami stambūs plūduriuojantys nešmenys ir sulaikomas smėlis. Toliau nuotekos paduodamos į paskirstymo kamerą, iš kurios savitaka patenka į tris biologinio valymo technologines linijas, kurias sudaro: pirminiai nusodintuvai, aerobiniai reaktoriai ir antriniai nusodintuvai. Žalias ir perteklinis dumblas iš pirminių nusodintuvų ir aeracinės kameros šalinamas į dumblo tankintuvą, kuriame nuvandeninamas ir vėliau išvežamas autocisterna arba spec. technika į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą tolimesniam apdorojimui.

          2016 m. atliktas aeracinės sistemos remontas. Bendra investicijos suma siekė 49,5 tūkst Eur be PVM. Visuose trijuose aerobiniuose reaktoriuose įrengta nauja aeravimo sistema (difuzoriai, jungiamoji armatūra ir kt.) ir sumontuoti stacionarūs deguonies matavimo prietaisai, automatizuotas naujų orapūčių darbas pagal deguonies poreikį biologinėse linijose, kas leidžia labiau kontroliuoti nuotekų išvalymo procesą esant skirtingiems nuotekų užterštumų įtekėjimams.

          2016 m. buvo sumontuota papildoma buferinė nuotekų srauto perviršio išlyginamoji talpa, siekiant sumažinti persipylusių nuotekų kiekį per apvadinę liniją. Bendra AB „Klaipėdos vanduo“ investicijos suma - 29,9 tūkst Eur be PVM.

Dauparų nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 2005 m.

Dauparų gyvenvietės nuotekų valymo įrenginiai pastatyti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pagal UAB „Patvanka“ 2005 m. parengtą „Dauparų ir Gobergiškės gyvenviečių buitinių nuotekų valymo įrenginiai ir magistraliniai tinklai. I statybos etapas“ projektą. I etape pastatytos nuotekų valyklos našumas siekė 35 m³/d, t. y. šio etapo eigoje buvo pastatyta viena technologinė linija iš numatytų trijų (pagal UAB „Patvanka“ atliktą projektą bendras numatomas šios nuotekų valyklos našumas 35×3=105 m³/d).

AB „Klaipėdos vanduo“ II plėtros etape (2015-2016 m.) projektinį nuotekų valyklos našumą padidino iki 70 m³/d (įrengta antra identiška technologinė linija - 35 m³/d). Bendra AB „Klaipėdos vanduo“ investicijos suma – 85,25 tūkst Eur be PVM.

Nuotekos atitekėjusios į valymo įrenginius patenka į nuotekų priėmimo kamerą. Toliau apvalytos grotose bei smėliagaudėse nuo smėlio ir stambių nešmenų teka į pirminius nusodintuvus, kur veikiamos gravitacinių jėgų nusėda smulkios mechaninės dalelės. Sekantis nuotekų valymo etapas – keičiamo režimo (anoksinės – aeracinės) aerotanko kameros. Jose prasideda biologinis nuotekų valymas. Po keičiamo režimo kamerų nuotekos patenka į aeracines kameras, kuriose palaikoma projektinė aktyviojo dumblo koncentracija 4 g/l. Iš aeracinių kamerų nuotekų ir aktyvaus dumblo mišinys savitaka patenka į antrinius nusodintuvus, kuriuose išvalytos nuotekos atskiriamos nuo aktyvaus dumblo. Išvalytos nuotekos iš antrinių nusodintuvų  teka į srauto surinkimo šulinį ir per valytų nuotekų debitomatį išvalytos nuotekos išleidžiamos išleistuvu į Smeltaitės upę.

Piminis ir perteklinis dumblas siurblių pagalba šalinamas į dumblo tankintuvą. Dumblas iš tankintuvo išvežamas į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą tolimesniam apdorojimui.

2018 m. buvo atlikti 1 linijos aeracinės sistemos remonto darbai, kurių darbų suma siekė 17 tūkst. Eur be PVM. Pirmoje biologinėje linijoje pakeisti seni vamzdinio tipo dispersiniai difuzoriai naujais, įrengtas automatinis dumblo ir išplūdų šalinimas į tankintuvą.

2019 m. buvo rekonstruotas srauto paskirstymo į biologines linijas šulinys, kuriame sumontuotos peilinės sklendės. Bendra investicijos suma siekė 5,1 tūkst. Eur be PVM.

Vystant Dauparų ir aplinkinių gyvenviečių urbanizuotas teritorijas ir didėjant nuotekų kiekiui įmonė numato nuotekų nukreipimą slėgine linija į Klaipėdos NV. Įmonės 2022-2024m. investicinėje programoje slėginės linijos projektavimas numatytas 2022m. Po projekto parengimo, kuomet bus preliminariai žinomas planuojamų investicijų dydis, bus sprendžiamas klausimas apie įgyvendinimo terminus.

2017-2018 metais įgyvendintas investicinis projektas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros rekonstravimas ir plėtra Klaipėdos rajone“, unikalus kodas 05.3.2-APVA-R-014-31-0004, finansuojamas pagal 2014 – 2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą (2016m. gruodžio 21d. pasirašyta rangos sutartis Nr. 2016/SUT.03-65 „Nuotekų valymo įrenginių rekonstravimas Klaipėdos rajone (Veiviržėnai, Plikiai (Pakamoriai), Girkaliai, Dreverna, Judrėnai, Kvietiniai) “ su UAB „Norus“), rekonstruoti Veiviržėnų, Plikių, Girkalių, Judrėnų, Kvietinių ir Drevernos nuotekų valymo įrenginiai.

Nuotekos centralizuotais tinklais savitaka ir/arba slėginiais vamzdžiais atiteka į valymo įrenginius. Jei nuotekos paduodamos slėgine linija (Plikiai, Girkaliai, Dreverna), tai iš siurblinės nuotekos vamzdynu nukreipiamos į slėgio slopinimo kamerą, jei savita (Judrėnai, Kvietiniai, Veiviržėnai), tai – į srauto paskirstymo kamerą. Kvietiniuose, Drevernoje, Veiviržėnuose atitekėjusios nuotekos nukreipiamos į parengtinę nuotekų valymo talpą, kurioje sumontuotos  rankinės grotos ir aeruojama smėliagaudė. Girkaliuose, Judrėnuose ir Plikiuose parengtiniam valymui įrengtas kompleksinis parengtinio valymo įrenginys bei parengtinio valymo įrenginio apvedimo linija, kurioje montuojamos rankinės grotos. Po parengtinio valymo nuotekos toliau paduodamos į srauto paskirstymo kamerą. Paskirstymo kameroje nuotekų srautas skirstomas į dvi atskiras biologinio valymo linijas, kurių kiekvieną sudaro: anaerobinė zona, denitrifikavimo zona, nitrifikavimo zona su antriniu nusodintuvu, be biologinio valymo įrengta ir cheminio fosforo šalinimo įranga – koagulianto (geležies chlorido FeCl₃ tirpalo) dozatoriai, kurie įterpia reikalingą kiekį koagulianto prieš nuotekoms patenkant į antrinį nusodintuvą. Išvalytos nuotekos iš antrinių nusodintuvų per švaraus vandens surinkimo latakus nukreipiamos į išleistuvą.

Kad apsaugoti valyklos darbą ir užtikrinti stabilų biologinio valymo procesą, galimų ekstremalių oro sąlygų (pvz., intensyvių liūčių) metu paskirstymo kameroje numatytas reduktorius, kuris perteklines nuotekas nukreips į 100 m³ (visose 6 nuotekų valyklose) buferinę/lyginamąją talpą. Sumažėjus nuotekų debitui į nuotekų valymo įrenginius nuotekos bus grąžinamos į nuotekų/srauto paskirstymo kamerą. Jei nespėtų perpumpuoti visų atitekančių nuotekų, tai jų perteklius savitaka (persiliejimu) bus nukreiptas į avarinę nuotekų apvedimo liniją su apskaitos debitomačiu.

Biologinio valymo metu susidaręs perteklinis dumblas kaupiamas dumblo tankintuve. Sutankintas, stabilizuotas ir mineralizuotas dumblas išsiurbimo vamzdynu bus perpumpuojamas į autotransporto cisternas ar hidrodinamines/asenizacines mašinas ir bus vežamas tolesniam apdorojimui į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą.

2021 m. Judrėnų nuotekų valykloje ir 2022 m. Kvietinių nuotekų valykloje įrengti amonio/nitratų analizatoriai nitrifikacinėse talpose, kad būtų galima dar labiau kontroliuoti biologinį nuotekų valymo procesą.

2019 m. lapkričio mėn. pabaigoje į Kalnuvėnų NV atitekančios nuotekos perjungtos į naujai pastatytą nuotekų siurblinę, kuri nuotekas pumpuoja į Klaipėdos miesto nuotekų valyklą. 2019 m. gruodžio mėnesį demontuotas išvalytų nuotekų debitomatis ir 2020 m. pradžioje panaikintas Taršos leidimas.

Žadeikių nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 1970 m., projektinis našumas yra 48 m³/d. Į valymo įrengimus atitekėjusios nuotekos patenka į slėgio gesinimo šulinį, toliau patenka į biotvenkinį ir iš jo nukreipiamos į išleistuvą.

Šiūparių nuotekų valymo įrenginių veiklos pradžia – 1966 m., projektinis našumas yra 7 m³/d. Nuotekų tinklais atitekėjusios nuotekos patenka į septikus (2 linijos), iš kurių nuotekos nukreipiamos į biotvenkinius (2 vnt.), o po to išvalytos nuotekos patenka į išleistuvą.

2022 m. parengtas Žadeikių ir Šiūparių nuotekų valyklų rekonstrukcijos techniniai darbo projektai, gauti statybos leidimai. Planuojamas projekto įgyvendinimas - iki 2028 m.

2020-2022 m. Klaipėdos rajono nuotekų valyklose išvalytų nuotekų kiekis pateikiamas žemiau esančioje lentelėje. Nuotekų išvalymo kokybė Klaipėdos rajono nuotekų valyklose atitinka Taršos leidime bei Nuotekų tvarkymo reglamente keliamus reikalavimus (žr. lentelę).